Istorija
Instrumentai
Kanklės yra vienas seniausių lietuvių liaudies styginių
muzikos instrumentų. Žinių apie kankles galima rasti
lietuvių liaudies dainose, pasakose, padavimuose, dažnai
siekiančiuose tuos laikus, kai lietuviai dar buvo stabmeldžiai
ir tikėjo, kad žmogaus siela gali persikelti į medį,
į kankles ir kalbėti arba raudoti žmogaus balsu.
Istoriniuose šaltiniuose kanklės pirmą kartą paminimos
tik 16 amžiuje.
Atsižvelgiant į gamybos būdus, kankės skirstytinos į
tris grupes: pirmines, paprastąsias ir sudėtingąsias.
Pirminės kanklės yra pačios senoviškiausios, primityviausiai
pagamintos, išskaptuotos iš vieno medžio gabalo. Paprastosios
kanklės taip pat išskaptuotos iš vieno medžio gabalo,
bet yra didesnės, turi daugiau (nuo 9 iki 12) stygų
ir meniškiau padarytos. Sudėtingosios kanklės suklijuotos
iš atskirų dalių: galų, šonų, viršelio ir dugno. Kanklių
stygos buvo žarninės arba iš geležinės ar plieninės
vielos.
Kanklių būta įvairių formų. Tačiau vienas jų galas visada
siauresnis čia pritvirtinamos stygos. Kitame, platesniame,
įtaisyti stygas ištempią varžteliai. Platusis kanklių
galas įstrižai nukirstas: smailusis kampas būna nuo
17 iki 70 laipsnių, bukasis nuo 100 iki 150 laipsnių.
Nukirtimas smailėja iš dešinės į kairę. Grojant kanklės
laikomos ant kelių arba ant stalo.
Senosios kanklės Lietuvoje buvo žinomos tik vakarinėje
ir šiaurinėje krašto dalyje ir įėjo į bendrą Baltijos
tautų paplitimo plotą iki pat Suomijos. Kanklėms buvo
teikiama magiškoji paskirtis, o kankliavimas (skambino
daugiausiai tik vyrai) laikytas ypatinga meditacijos
forma. Buvo kankliuojamos tik etninės Baltijos tautų
melodijos. Vėlesniais amžiais į Baltijos regioną plintant
bendratautėms dainoms ir šokiams buvo kankliuojama ir
naujoviška muzika.
XIX a. kankliavimas Baltijos šalyse ir Lietuvoje tapo
tautinio atgimimo simboliu. Kankles pradėta modifikuoti,
pritaikant jas tautinio atgimimo dainų ir giesmių atlikimui.
Lietuvoje tautinio atgimimo simboliu tapo suvalkietiškosios
kanklės, kurias visame krašte išpopuliarino iš Suvalkijos
kilę kankliavimo entuziastai.
Po II Pasaulinio karo modifikuotomis kanklėmis pradėta
mokyti groti Muzikos akademijoje. Jos tapo orkestro,
ansamblio ir solo instrumentais. O repertuarą kurė profesionalūs
kompozitoriai, gerai pažįistantys kanklių ir kankliavimo
specifiką, jie ir pritaikė šiuolaikinės muzikos naujoves.
|